Polilakto rūgštis (PLA) – tai naujo tipo biologiškai skaidoma medžiaga, pagaminta iš atsinaujinančių augalų išteklių (pvz., kukurūzų, maniokų ir kt.) siūlomų krakmolo žaliavų. Krakmolo žaliava cukruojama, kad būtų gauta gliukozė, o po to fermentuojama iš gliukozės ir tam tikrų padermių, kad būtų gauta labai gryna pieno rūgštis, o cheminės sintezės metodas naudojamas tam tikros molekulinės masės polipieno rūgščiai sintezuoti. Jis pasižymi geru biologiniu skaidomumu, o gamtoje esantys mikroorganizmai tam tikromis sąlygomis po naudojimo gali visiškai suskaidyti, galiausiai išskiriant anglies dioksidą ir vandenį, neteršiant aplinkos, o tai labai naudinga aplinkos apsaugai ir yra pripažinta aplinkai nekenksminga medžiaga.
Polipieno rūgštis turi gerą terminį stabilumą, apdorojimo temperatūra yra 170–230 ℃ ir turi gerą atsparumą tirpikliui. Jis gali būti apdorojamas įvairiais būdais, tokiais kaip ekstruzija, verpimas, dviašis tempimas ir liejimas įpurškimu. Produktai, pagaminti iš polipieno rūgšties, yra ne tik biologiškai skaidūs, bet ir pasižymi geru biologiniu suderinamumu, blizgesiu, skaidrumu, rankų pojūčiu ir atsparumu karščiui, taip pat atsparumu tam tikroms bakterijoms, atsparumui liepsnai ir UV spinduliams, todėl yra labai naudingi. Plačiai naudojami kaip pakavimo medžiagos, pluoštai ir neaustinės medžiagos ir kt., Šiuo metu daugiausia naudojami drabužių (apatiniai, viršutiniai drabužiai), pramonėje (statybos, žemės ūkio, miškininkystės, popieriaus gamyba) ir medicinos bei sveikatos srityse.
Paskelbimo laikas: 2022-09-19