Didėjant pasauliniam sąmoningumui aplinkos apsaugos klausimais, maisto maišelių naudojimas ir gamybos metodai taip pat tyliai keičiasi. Tradiciniai plastikiniai maisto maišeliai sulaukia vis daugiau dėmesio dėl jų daromos žalos aplinkai. Šalys ėmėsi priemonių, siekdamos apriboti jų naudojimą ir skatinti skaidžių medžiagų tyrimus, plėtrą ir taikymą. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama dabartinė maisto maišelių padėtis, su kuriais jie susiduria, ir būsima plėtros kryptis.
1. Dabartinė maisto maišelių padėtis
Maisto maišeliai, kaip nepakeičiama pakavimo medžiaga kasdieniame gyvenime, plačiai naudojami prekybos centruose, maitinimo įstaigose, išsinešimo vietose ir kitose srityse. Remiantis statistika, visame pasaulyje kasmet pagaminama net trilijonai plastikinių maišelių, ir nemaža jų dalis naudojama maisto produktams pakuoti. Tačiau plastikinių maišelių naudojimas sukėlė rimtų aplinkosaugos problemų. Plastikui natūralioje aplinkoje suirti reikia šimtų metų, o irimo proceso metu išsiskiria kenksmingos medžiagos, teršiančios dirvožemį ir vandens šaltinius.
Pastaraisiais metais daugelis šalių ir regionų pradėjo suprasti šią problemą ir įdiegė politiką, kuria siekiama apriboti plastikinių maišelių naudojimą. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga 2015 m. priėmė Plastikinių maišelių direktyvą, reikalaujančią, kad valstybės narės iki 2021 m. sumažintų vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą iki 90 vienam asmeniui per metus. Be to, Kinija daugelyje miestų taip pat įgyvendino „plastiko draudimą“, kad paskatintų įmones naudoti skaidžias medžiagas.
2. Plastikinių maišelių keliamas pavojus aplinkai
Plastikinių maišelių keliamas pavojus aplinkai daugiausia atsispindi šiuose aspektuose:
Jūrų tarša: daugybė plastikinių maišelių yra išmetami savo nuožiūra ir galiausiai patenka į vandenyną, tapdami jūrinių šiukšlių dalimi. Jūrų organizmai per klaidą suėda plastikinius maišelius, dėl to jie žūsta arba pradeda nenormaliai daugintis, o tai rimtai veikia ekologinę pusiausvyrą.
Dirvožemio tarša: Kai plastikiniai maišeliai yra dirvožemyje, jie išskiria kenksmingas chemines medžiagas, kurios veikia dirvožemio kokybę ir augalų augimą.
Išteklių švaistymas: plastikinių maišelių gamybai sunaudojama daug naftos išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti kitiems vertingesniems tikslams.
3. Skaidomų maisto maišelių populiarėjimas
Susidūrusios su plastikinių maišelių keliamomis aplinkosaugos problemomis, daugelis įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų pradėjo kurti skaidomus maisto maišelius. Šie maišeliai paprastai gaminami iš atsinaujinančių medžiagų, tokių kaip augalinis krakmolas ir polilaktinė rūgštis (PLA), kurios tam tikromis sąlygomis gali natūraliai skaidytis, taip sumažinant aplinkos taršą.
Augalinio krakmolo maišeliai: Šio tipo maišeliai daugiausia gaminami iš augalinių žaliavų, tokių kaip kukurūzų krakmolas, ir pasižymi geru biologiniu suderinamumu bei skaidomumu. Tyrimai parodė, kad augalinio krakmolo maišeliai tinkamomis sąlygomis gali visiškai suirti per kelis mėnesius.
Polilaktinės rūgšties maišeliai: polilaktinė rūgštis yra iš atsinaujinančių išteklių (pvz., kukurūzų krakmolo) pagamintas bioplastikas, pasižymintis geromis mechaninėmis savybėmis ir skaidrumu, tinkamas maisto pakavimui. Pramoninio kompostavimo sąlygomis polilaktinės rūgšties maišeliai gali suirti per 6 mėnesius.
Kitos inovatyvios medžiagos: Be augalinio krakmolo ir polilaktinės rūgšties, tyrėjai taip pat tyrinėja kitas skaidžias medžiagas, tokias kaip jūros dumblių ekstraktai, grybiena ir kt. Šios naujos medžiagos yra ne tik ekologiškos, bet ir užtikrina geresnes pakavimo savybes.
4. Skaidomų maisto maišelių iššūkiai
Nors skaidūs maisto maišeliai turi akivaizdžių pranašumų aplinkos apsaugos srityje, jie vis dar susiduria su tam tikrais iššūkiais reklamos ir taikymo procese:
Sąnaudų problemos: Šiuo metu skaidomų medžiagų gamybos sąnaudos paprastai yra didesnės nei tradicinių plastikinių medžiagų, todėl daugelis prekybininkų, rinkdamiesi pakavimo medžiagas, vis dar linkę naudoti pigius plastikinius maišelius.
Vartotojų informuotumas: daugelis vartotojų neturi pakankamai žinių apie skaidomus maisto maišelius ir vis dar yra įpratę naudoti tradicinius plastikinius maišelius. Kaip pagerinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir paskatinti ją rinktis skaidomus produktus – tai raktas į reklamą.
Perdirbimo sistema: skaidomų maisto maišelių perdirbimui ir apdorojimui reikalinga patikima sistema. Šiuo metu daugelyje vietų dar nėra sukurtos veiksmingos perdirbimo sistemos, todėl apdorojimo metu skaidūs maišeliai gali būti sumaišyti su įprastais plastikiniais maišeliais, o tai turi įtakos degradacijos poveikiui.
5. Būsimos plėtros kryptis
Siekdamos skatinti skaidomų maisto maišelių populiarinimą ir taikymą, vyriausybės, įmonės ir mokslinių tyrimų įstaigos turėtų bendradarbiauti imdamosi šių priemonių:
Politikos parama: Vyriausybė turėtų įdiegti atitinkamą politiką, kuria būtų skatinamos įmonės kurti ir naudoti skaidžias medžiagas, ir teikti subsidijas arba mokesčių lengvatas įmonėms, kurios naudoja skaidžius maišelius.
Visuomenės švietimas: viešųjų ryšių ir švietimo priemonėmis didinti visuomenės informuotumą apie skaidžius maisto maišelius ir skatinti vartotojus rinktis aplinkai nekenksmingus produktus.
Technologijų tyrimai ir plėtra: didinti investicijas į skaidomų medžiagų tyrimus ir plėtrą, mažinti gamybos sąnaudas ir gerinti medžiagų eksploatacines savybes, kad būtų geriau patenkinta rinkos paklausa.
Tobulinti perdirbimo sistemą: sukurti ir patobulinti skaidžių medžiagų perdirbimo ir apdorojimo sistemą, siekiant užtikrinti veiksmingą jų skaidymą po naudojimo ir sumažinti poveikį aplinkai.
Išvada: Kelias į maisto pakuočių aplinkos apsaugą yra ilgas ir sunkus, tačiau tobulėjant mokslui ir technologijoms bei gerėjant visuomenės informuotumui, turime pagrindo manyti, kad ateities maisto pakuotės bus ekologiškesnės ir draugiškesnės aplinkai. Bendromis pastangomis galime sukurti geresnę gyvenamąją aplinką ateities kartoms.
Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 7 d.
